Migrantų krizės Europoje įkarštyje lietuviai taip pat kraunasi lagaminus

Naujausios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia paradoksą – kol dalis Lietuvos gyventojų aktyviai diskutuoja pabėgėlių krizės temomis, 16 procentų tautiečių planuoja emigruoti patys aba jau kraunasi lagaminus.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 16 procentų gyventojų planuoja netolimoje ateityje išvykti gyventi ir/ar dirbti į kitą šalį ilgiau nei 6 mėnesiams. Iš jų 22 procentai jau kraunasi lagaminus ir išvyks 1-3 mėnesių laikotarpyje. 12 mėnesių laikotarpyje išvyks dar 30 procentų apsisprendusiųjų emiguoti. 39 procentai teigė planuojantys emigruoti vėliau nei po 1 metų.
Ketvirtadalis visų planuojančių emigruoti yra 18 – 29 m. jaunimas.
Dar 22 procentai nėra galutinai apsisprendę dėl emigracijos.

Populiariausios emigracijos kryptys tradiciškai tos pačios, 43 procentai planuoja išvykti į Didžiąją Britaniją, 36 procentai į Norvegiją, 29 procentai į Vokietiją, į Airiją 21, į Švediją 14 procentų apsisprendusiųjų emigruoti.

Respondentų pasiteiravus kiek emigracija yra palietusi jiems artimą aplinką, 70 procentų respondentų atsakė, kad jų šeimoje ar giminėje yra žmonių, kurie gyvena ir/ar dirba kitoje šalyje ilgiau nei 6 mėnesius. Esant tokiai situacijai, įgyvendinti emigracijos planus gyventojams gana paprasta, nes emigruojantys turi galimybę pasitelkti kitose šalyse gyvenančių artimųjų paramą įsitvirtinant kitose šalyse.

Apsisprendusiųjų emigruoti gyventojų teirautąsi, kas Lietuvoje turėtų pasikeisti, kad jie nuspręstų likti šalyje. Į šį klausimą 75 procentai apsiprendusiųjų emigruoti atsakė, kad iš Lietuvos juos veja maži atlyginimai, po euro įvedimo pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai iš gaunamų pajamų nebesugeba išgyventi.
Lietuvoje turi pasikeisti valdžios požiūris į žmogų bei darbdavių požiūris į darbuotojus – teigė 14 procentų visų apsisprendusiųjų emigruoti.
10 procentų būsimųjų emigrantų nurodė, kad besikeičianti valdžios politika bei mažėjantys korupcijos mastai jiems būtų stimulas likti savoje šalyje.
18 – 29 m. jaunimas akcentavo, kad geresnės sąlygos įsidarbinti pagal specialybę po studijų bei didesni atlyginimai yra pagrindiniai kriterijai, lemiantys kurlink kreipti savo ateitį.
Lietuvoje turėtų gerėti socialinė apsauga – teigė 9 procentai planuojančių emigruoti. 7 procentai yra apskritai nusivylę žmonių santykiais bei homofobijos mastais Lietuvoje.

—–
Tyrimą 2015 m. rugsėjo mėn. omnibus būdu atliko BERENT Research Baltic. Tyrimo metu apklaustas 1001 respondentas nuo 18 m. iki 69 m. Tyrimo imtis reprezentuoja esamą Lietuvos gyventojų populiacijos pasiskirstymą pagal lytį, amžių, regionus ir kitus demografinius rodiklius.

Cituojant tyrimo rezultatus būtina nuoroda į šaltinį “BERENT Research Baltic”.